Žmogiškieji ištekliai ir jų svarba

Šiandien žmogiškieji ištekliai atrankos ir technologijos dideliais žingsniais žengia į priekį. Žengia ir užima darbo vietas, kuriose dar kažkada buvo naudingas žmogus. Didžioji dalis ekonomistų, tokį spartų technologijų pritaikymą, vadina darbo našumo didinimu. Skeptikai linkę manyti, kad taip judama link neišvengiamo užimtumo mažinimu. Bet daugelis, tikriausiai, mano, kad visur yra pliusų ir minusų. O kaip gi yra iš tikrųjų?

Nukeliaukim du-tris tūkstančius metų prieš Kristų. Kai dar nebuvo kranų, o žmonių populiacija lyginant su šiandien buvo maža. Bet jau tada dygo didingi, šiandien vadinami pasaulio stebuklais, architektūriniai statiniai. Matyt, tais laikais nebuvo ką veikti, kaip tik statyti namus, auginti vaikus ir kariauti. O šiandien, kai atsirado žodis specializacija ir technologija, verčia mus, žmogų, nepaliaujamai ieškoti vietos, kuri mums leistu pritapti ir tapti to milžiniško mechanizmo mažu sraigteliu. Bet kai šis milžinas, vadinamas ekonomika, pradeda generuoti sraigtelius, kurie išstumia “neefektyvųjį” žmogų, kyla visuomeninė depresija. Kadangi darbas, nors ir koks, iš prigimties, žmogus bebūtų tingus, suteikia galimybę save realizuoti. Asmenybė tiesiog užprogramuota kurti. Ir matyt to niekas neatims, o kas svarbiausia, ir nepakeis.

Todėl kuo daugiau technologijos perims iš mūsų fizinį ir monotonišką darbą, tuo daugiau potencialo turėsime atsiskleisti savo kūrybai. Todėl karo tarp žmogaus ir technologijų nėra. Šis konfliktas, greičiau, atsiranda iš neturėjimo ką veikti.

Jūsų tikslas savo kompanijoje suburti kolektyvą, kuriame dirba lojalūs klientai. Atlyginimu motyvuoti labai sunku, tai yra tik trumpalaikis stimulas motyvuoti. Vertindami kiekvieną darbuotoją, užmegzdami kontaktą su kiekvienu atskirai, pasiūlydami paskatinimą už gerą darbą ir jį įvertindami, Jūs sukuriate stiprų ryšį, kurio nenutrauks jokie konkurentai.